Autizmo spektro sutrikimai
Esant autizmo spektro sutrikimams vaikams gali pasireikšti sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Tačiau kaip ir kiekvienas vaikas, taip ir autizmo spektro sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo stipriąsias bei silpnąsias puses. Šie vaikai gali išsiskirti labai nevienalytišku gebėjimų profiliu, kai kuriais atvejais turėti aukštą intelekto koeficientą. Jei vienoje srityje, pvz. socialinėje ar adaptacijos srityje, vaikas gali patirti sunkumų, tai kitoje, pvz. matematikos, informatikos, ar kalbų – pasiekti aukštų rezultatų.
Vaiko kognityvinė, emocinė ir socialinė pažanga yra įmanoma, jei bus atskleistos vaiko stipriosios pusės, į pagalbą ugdant vaiką pasitelkti vaiko pomėgiai ir tinkamai tenkinami vaiko poreikiai. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimų, dar geriau atskleis save saugioje ir jį priimančioje aplinkoje, kurioje dažniau patirs, jog jis, kaip ir visi kiti vaikai, kažką gali ir sugeba. Lavinti vaiko įgūdžius ir skatinti savarankiškumą padės ne tik emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, bet ir tinkamai parinkti įvairūs ugdymo metodai.
Autizmo spektro sutrikimų ypatumai
ELGESYS IR BENDRAVIMAS
Vaikai, turintys ASS, visą informaciją suvokia kitaip. Dėl to jie:
- Atsiriboja nuo aplinkos;
- Blogai suvokia priežasties – pasekmės ryšius;
- Neįsivaizduoja arba sunkiai įsivaizduoja daiktus, nepatenkančius į jų regėjimo lauką;
- Geriau suvokia regimąją informaciją, nes kalba dažnai jiems tėra nieko nesakantis „garsų kratinys“;
- Pastebi atskiras detales, bet negeba jų susieti;
- Yra nerimastingi, patiria didelę aplinkos baimę;
- Kartais elgiasi lyg negirdėtų;
- Pasižymi kraštutiniais verksmo, pykčio ar liūdesio priepuoliais be aiškios priežasties;
- Ne laiku ir ne vietoje juokiasi;
- Nepakankamai suvokia realų pavojų.
KALBA IR KOMUNIKACIJA
Daugiau kaip pusė vaikų su ASS turi kalbos sutrikimų, o kai kurie jų visai nenaudoja kalbos kaip bendravimo priemonės. Tik nedidelė dalis tokių vaikų šneka ir bendrauja. Jų kalba dažnai monotoniška, mažai emocinga. Bendraudami jie nepakankamai naudoja kūno kalbą. Vyresni vaikai nemoka palaikyti pokalbio, dažnai tegeba atsakyti į užduotą klausimą vienu žodžiu ar trumpa fraze. Vaikams, turintiems ASS, būdingi tokie bendravimo požymiai:
- Sunkiai perteikia kitiems savo norus;
- Negeba mėgdžioti kalbos, gestų, veido išraiškos;
- Nesuvokia, kad kalba – bendravimo priemonė;
- Negeba palaikyti pokalbio;
- Turi neįprastų pomėgių;
- Sunkiai įsijungia į bendrą veiklą, pereina iš vienos veiklos į kitą;
- Atkakliai siekia daryti tai, kas patinka ar domina, neatsižvelgdami į kitų norus ir poreikius;
- Kartais vartoja antrąjį ar trečiąjį asmenį, kalbėdami apie save.
SENSORINĖS INTEGRACIJOS SUTRIKIMAI
Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami. Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, suvokti pasaulį padeda veikla ir judesiai. Sensorinė integracija – tai neurologinis procesas, kurio metu priimama informacija iš jutimų. Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu. Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose. Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip. Jiems būdingi tokie sutrikimai:
- Dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus. Todėl jie tampa neramūs, negali susikaupti, dengiasi rankomis ausis, sunkiai orientuojasi aplinkoje;
- Net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti. Jie gali nepastebėti tokių svarbių dalykų, kaip žmogaus veido išraiška, gestai ar net rašytinė instrukcija;
- Uosto daiktus. Kartais nemalonūs kvapai jiems patinka labiau negu malonūs;
- Valgo tik tam tikros temperatūros, skonio, konsistencijos, atitinkamai patiektą, maistą. Dažnai patinka labai aštrus arba karštas maistas;
- Ragauja nevalgomus daiktus.
PAŽINIMO PROCESAI
Pažinimas dažnai susijęs su sensorinės integracijos problemomis. ASS turintiems vaikams būdinga:
- Perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms;
- Prasmės suvokimo sunkumai;
- Ribotas gebėjimas atskirti esminius dalykus nuo antraeilių;
- Ribotas daiktų ir veiksmų tarpusavio ryšio suvokimas;
- Sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai;
- Negebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui;
- Įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, negebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą;
- Dėmesingumo ir susikaupimo stoka;
- Negebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų (ypač jeigu jos prieštarauja viena kitai);
- Savęs ir kitų suvokimo sunkumai;
- Ribotas interesų ratas.
Šaltinis: Pažink, suprask, padėk: ugdymo strategijos dirbantiems su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų. Loreta Grikainienė, Ingrida Liaudeneckienė, Aušra Lukšienė, Toma Malvicė. – Vilnius: L. Grikainienė. – 40 p.
Autizmo spektro sutrikimai įvardijami TLK-10-AM sisteminiame ligų sąraše kaip Įvairiapusiai raidos sutrikimai
TLK-10-AM sisteminiame ligų sąraše autizmo spektro sutrikimai įvardijami kaip įvairiapusiai raidos sutrikimai ir skirstomi į atskiras grupes:
F84 Įvairiapusiai raidos sutrikimai
F84.0 Vaikystės autizmas
F84.1 Atipiškas autizmas
F84.2 Retto sindromas
F84.3 Kiti dezintegraciniai vaikystės sutrikimai
F84.4 Hiperaktyvus sutrikimas, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais
F84.5 Aspergerio sindromas
F84.8 Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai
F84.9 Nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas