Integracija (integruotas ugdymas) – tai procesas, kai vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, susijusių su sutrikimais, negalia, nepalankiais socialiniais aplinkos veiksniais ir kt., yra įtraukiami į bendrojo ugdymo mokyklas (angl. absorbed into the mainstream education12), tikintis, kad šie vaikai prisitaikys prie standartizuotų reikalavimų; įtraukimas tam tikra prasme siejamas su galios santykiais;

Inkliuzija (inkliuzinis ugdymas) – tai sisteminės reformos procesas, kuris apima ugdymo turinio, metodų, požiūrių, vertybių, struktūrų ir strategijų pokyčius, užtikrinančius mokymosi kliūčių įveikimą ir socialiniu teisingumu bei dalyvavimu grįstas visų ugdytinių mokymosi patirtis. Inkliuzinis ugdymas orientuotas į visus ir kiekvieną vaiką, pripažįstant ir vertinant įvairovę ir užtikrinant kokybišką kiekvieno vaiko ugdymąsi.

Inkliuzija, kaip esminė švietimo ir ugdymo nuostata ir filosofija, visiems vaikams sudaro galimybę tapti bendraamžių bendruomenės nariais, daugiau išmokti, įgyti socialinių ir emocinių kompetencijų ir patirties. Šiame kontekste inkliuzinis ugdymas suprantamas kaip visų mokinių pagrindinė teisė, gerovės ir orumo užtikrinimas, pagarba individualumui, kiekvieno poreikių ir galimybių pripažinimas, leidžiantis dalyvauti, būti visuomenės dalimi. Inkliuzija turi užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, kiekvieno unikalūs poreikiai ir mokymosi stiliai bei strategijos būtų atpažinti, vertinami, į juos atsižvelgiama, jie tenkinami.

Grincevičienė, Vilija, et al. „Įtraukusis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai.“ Santalka: filologija, edukologija 23.1 (2015): 73-80.

Ališauskienė, Stafanija, and Lina Milteniene. „INKLIUZINIS AR ĮTRAUKUSIS UGDYMAS: SOCIALINIŲ KONSTRUKTŲ INTERPRETACIJOS ŠVIETIMO KAITOS KONTEKSTE.“ SPECIALUSIS UGDYMAS/SPECIAL EDUCATION 1.38 (2019): 11-32.